Vaikyste.. mmm, niekada nemaniau, kad teks pasakyti, kad jos pasiilgstu :) visus istisus 18 metu troskau uzaugti, o dabar.. Dabar tik taip gera prisiminti ta laika, kai mama namuose laukdavo, visada matydavo, kas man negerai, pries miega kartu melsdavosi, verkdavo kartu, rupindavosi, kai visada grizus namo is mokyklos mane pasitikdavo nuostabus sriubos kvapas.. kai mama matydavo kiekviena mano asara.. Cia kaip toj dainoj: ''O kaip noreciau as vel sutikti ryta pas mama ir t.t. '' :D ech.. Geeeera prisiminti.. Tokia siluma sirdele aplanko.. Dabar viskas kitaip.. Rytais negaruoja pusryciai, tenka paciai gamintis (cia gal didziausias peilis man) :D Kartais kai griztu apsipylusi asaromis nera kam ju nusluostyti.. Zinoma, yra draugai, bet jie nesupras, kai verki vien tam, kad nori issilieti, nusiraminti.. Galbut todel dabar, kai griztu namo pas mama, noriu tik apsikabinti mama ir niekur is namu neiti.. :P vaikyste, kaip noreciau, kad tu sugriztum, kad as vel galeciau gyventi nerupestingai, daryti nesamones, sedeti kieme su draugais iki velumos ir isgirsti kaip mama atsidariusi langa kviecia mane namo :) vaikyste, vasaros kaime, gamta.. gera prisiminti, tik skauda, kad tada tuo megavausi maziau, nes norejau greiciau uzaugti.. :)
3 komentarai:
Nieko, tuojau vasarele ir grisi pas mama is didmesccio, pailsesi nuo smogo, masinu, dulkiu, piktu kambariokiu ir pan. ;]
God bless.
O vaikyste yr gerai. Bet ir senatve neblogai. :P Greiciau pas Jezu. :D
Rašyti komentarą