Iš prigimties būdama pati didžiausia svajoklė (didesnių nepažįstu), kartu saldinu savo gyvenimą, bet kartu ir kišu sau koją, kai neatsitinka taip, kaip svajojau :) Širdies gelmėse aš tikiu, kad tokias grand svajones mums į širdį įdeda Dievas, juk Jis mus sukūrė, Jis įdėjo norą bendrauti, Jis įdėjo norą turėti antrą pusę, o ne gyventi vienai :) Viliuosi, kad ir kitas mano svajones įdėjo Dievas, o tai reiškia, kad yra vilties, jog jos išsipildys :)
Aš svajoju vieną dieną turėti savo namus, kurti juose jaukumą ir originalų stilių.
Aš svajoju vieną dieną savo vaikams skaityti istorijas iš TROPINKOS taip, kaip vaikystėje man skaitydavo mama.
Aš svajoju su savo vyru nugyventi ilgus ilgus metus.
Aš svajoju džiaugtis kiekviena diena ir už ją dėkoti Dievui.
Aš svajoju būti sportiška (na, šią svajonę jau bandau įgyvendinti) :)
Aš svajoju būti tokia, kad Dievas manimi džiaugtųsi.
Atrodytų, tų svajonių čia nedaug, bet jos didelės, man jos labai svarbios, nes tai mano gyvenimo maži siekiai, viltys, svajos, galbūt ne visos bus įgyvendintos, ne visos nuo manęs priklauso, bet „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“ (1 Kor 2, 9).
1 komentaras:
Jeigu bent truputį jų siekti, svajonės linkusios pildytis. ;)
Rašyti komentarą